- rambumas
- rambùmas sm. (2) K, DŽ; N, RtŽ → rambus; 1. Pagedęs rambùmas – nemožna pavažiuot, ir tiek Pc. 2. BŽ234 Senberniškas rambumas rš. Baisus rambùmas mūsiškio: iš ryto negaliama prikelt Kp. Pasišnekėt, pasikieminėt pirmutinis, o prie darbo rambumė̃lis neišpasakytas Krs.
Dictionary of the Lithuanian Language.